Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2013

Žaš var žį helzt - aš viš gętum "treyst į Bretland sem bandamann"!

David Lidington, Evrópumįlarįšherra Bretlands, viršist gera rįš fyrir žvķ, aš óminnishegrinn hafi leikiš Ķslendinga svo grįtt, aš viš munum ekki żmsar įrįsir Breta į lķfshagsmuni okkar ķ meira en öld, žegar hann segir: „Ég vil fullvissa ykkur um aš sama hvaša leiš žiš veljiš [aš ganga ķ Evrópusambandiš eša standa įfram utan žess], getiš žiš treyst į Bretland sem bandamann og vin.“ En žessi orš lét hann falla ķ ręšu sem hann flutti -- greinilega bęši fyrir Bretland og Evrópusambandiš -- į opnum umręšufundi ķ Hįskóla Ķslands ķ dag (undirritašur sótti žann fund).

Lidington fjallaši ekki um freklega įsókn Breta ķ ķslenzk fiskimiš ķ byrjun 20. aldar ķ žessari ręšu sinni, en hefši aušveldlega getaš fengiš upplżsingar žar um hjį einum ķ panelumręšu dagsins, Gušna Jóhannessyni sagnfręšingi, sem skrifaši doktorsritgerš sķna um landhelgisstrķšin.

David Lidington, Evrópurįšherra Bretlands.
  • Rįšherrann lagši įherslu į aš Bretland og Ķsland ęttu samleiš ķ żmsum mįlum eins og til dęmis sjįvarśtvegi. Bęši Ķslendingar og Bretar geršu sér grein fyrir mikilvęgi žess aš įkvaršanir ķ žeim efnum vęru teknar sem nęst žeim sem žęr hefšu įhrif į. Žį geršu Bretar sér grein fyrir žvķ aš žaš skipti Ķslendinga mįli aš tekiš vęri tillit til sérstöšu žeirra. Bretar hafi fyrir vikiš stutt umsókn Ķslands um inngöngu ķ Evrópusambandiš og hvatt sambandiš til žess aš sżna Ķslendingum eins mikinn skilning og hęgt vęri ķ samningsafstöšu sinni.
  • „Žaš žżšir ekki aš žaš žurfi ekki aš fara eftir einhverjum reglum en žaš samrżmist žvķ mati okkar į Evrópusambandinu aš žęr reglur ęttu aš žjóna žeim tilgangi aš stżra skilvirkum innri markaši en ekki kęfa nišur framtaksemi og stašbundna hagsmuni eins og raunin viršist hafa veriš til žessa,“ sagši Lidington. Finna žyrfti jafnvęgiš į milli frekari samruna innan sambandsins og sveigjanleika og žar vęru Ķsland og Bretland ķ sama liši.

Žaš er eitthvaš nżtt, aš Ķsland og Bretland séu "ķ sama liši" ķ žessum efnum! Öll okkar langhelgisstrķš hįšum viš viš Bretland, sem baršist til dęmis svo harkalega gegn einkarétti okkar į fiskimišunum innan 50 og 200 mķlna, aš žaš sendi hingaš vķgdreka sķna; m.a. tóku 22 brezkar freigįtur žįtt ķ sķšasta žorskastrķšinu 1975-1976, og aš minnsta kosti 54 įrekstrar įttu sér žį staš viš varšskip okkar, eins og lesa mį um ķ bók dr. Gušna Th. Jóhannessonar, Žorskastrķšin žrjś, Rvķk 2006 (Hafréttarstofnun Ķslands).

Eftir fullan sigur okkar yfir gamla heimsveldinu Bretlandi ķ landhelgismįlunum gętti lengi óvildar ķ okkar garš žar ķ landi, m.a. ķ sjįvarbyggšum, enda misstu žar margir atvinnuna. Žegar bankakreppan reiš yfir og Icesave-mįliš komst į skriš, mįtti vķša į brezkum vefsķšum sjį uppblossaša reiši, hefnigirni og heitstrengingar vegna žroskastrķšanna, žar sem brezka ljóniš varš aš hörfa meš skottiš į milli lappanna.

En Icsave-mįliš sjįlft varš endurnżjaš įrįsartilfelli Breta į hendur okkur. Ekki nęgši brezku stjórninni minna en hryšjuverkalög gegn Ķslandi, sem komu landinu ķ mikil vandręši og įttu aš verša okkur til įfellisdóms ķ augum heimsbyggšarinnar, heldur hóf rķkisstjórn Gordons Brown įrįs į okkur meš ólögvöršum milljaršahundraša-fjįrkröfum į hendur rķkissjóši Ķslands. Alger ósigur Breta ķ žvķ kröfumįli blasti viš, žegar EFTA-dómstóllinn kvaš upp sinn dómsśrskurš ķ febrśar sķšastlišnum, en ekki fyrr en brezkum stjórnvöldum hafši tekizt aš skekja hér allt samfélagiš įrum saman meš sķnum ólögmętu kröfum og žrengt svo aš stjórnvöldum hér ķ krafti žeirrar lögleysu, aš hinir aumustu ķ stjórnmįlastétt Ķslands létu undan įsókninni. Žaš var ekki fyrr en eftir frękilegar varnir grasrótarhreyfinga, herra Ólafs Ragnars Grķmssonar, forseta landsins, og öfluga mótspyrnu mikils meirihluta kjósenda, sem stjórnvöld hér fóru aš gefa žvķ gaum, aš žaš rétta fyrir žau vęri einfaldlega aš verjast į grundvelli laganna og byrja a.m.k. į slķkri ašgerš fyrir EFTA-dómstólnum. Nišurstašan varš einmitt sś sem žjóšhollustu menn og gleggstu į texta laganna höfšu sagt fyrir: aš réttur okkar yrši sannašur og varinn ķ slķku dómsmįli.

En žaš var svo sannarlega ekki Bretum aš žakka og heldur ekki Evrópusambandinu, sem geršist ašili aš dómsmįlinu fyrir EFTA-réttinum gegn hagsmunum Ķslands!

Žegar žessi Evrópumįlarįšherra Breta bżšur nś Ķsland "hjartanlega velkomiš" ķ Evrópusambandiš og segir Bretland munu styšja inngöngu lands okkar, žį er ķ hęsta mįta ešlilegt og tķmabęrt, aš Ķslendingar rifji upp hina gömlu samskiptasögu og hvort viš höfum nokkurn tķmann getaš gengiš aš stušningi brezka rķkisins viš lķfshagsmuni okkar vķsum. Dómur sögunnar svķkur engan žrįtt fyrir višleitni erlendra sendimanna. Viš getum ennfremur veriš viss um, aš Bretar hyggja einmitt į aš komast yfir aš gramsa ķ ķslenzkum fiskistofnum ķ stórum stķl og bęta sér margfaldlega allt tap sitt af žvķ aš glata einokun sinni ķ eigin landhelgi ķ Noršursjó viš ESB-inngönguna, ž.e.a.s. ef žeim og öšrum mišur vinsamlegum tekst aš narra okkur inn ķ Evrópusambandiš. (Žetta allra sķšasta hér skrifar undirritašur ķ eigin nafni, ekki Žjóšarheišurs, sem tekur ekki afstöšu til ESB nema aš žvķ leyti sem žaš hefur beitt sér gegn okkur ķ Icesave-mįlinu.)

Jón Valur Jensson.


mbl.is „Getiš treyst į Bretland sem bandamann“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Forsętisrįšherra meš hjartaš į réttum staš ķ hagsmunamįlum žjóšarinnar

„ESB tók žįtt ķ tilraunum til aš žvinga Ķslendinga til aš taka į sig grķšarlegar efnahagslegar byršar ķ andstöšu viš lög og braut svo blaš ķ sögu sinni til aš taka žįtt ķ mįlaferlum gegn Ķslandi. Nś žarf ESB aš sżna aš žaš sé samband sem byggi į lögum og jafnręši, en ekki valdi ķ krafti stęršar og hagsmuna hinna stóru.“

Jį, nś fekk sannleikurinn aš hljóma į Austurvelli. Meš oršum Rśv: Sigmundur Davķš sendi AGS og ESB tóninn. Hann sagši Ķslendinga vilja taka virkan žįtt ķ alžjóšasamstarfi, en: „Viš munum hins vegar ekki lįta alžjóšastofnun segja okkur aš ekki sé hęgt aš gera meira fyrir ķslensk heimili um leiš og minnt er į mikilvęgi žess aš ljśka uppgjöri efnahagshrunsins.“ – Vel męlt!

Žaš vekur hins vegar athygli ķ Rśv-fréttinni, aš žar var žeim oršum Sigmundar Davķšs sleppt, sem hér var byrjaš į ķ žessari samantekt! Var sį sannleikur um "frammistöšu" Evrópusambandsins kannski of bitur fyrir žį Fréttastofu rķkisstjórnarśtvarps, sem įrum saman vann leynt og ljóst gegn hagsmunum og lagalegum rétti okkar Ķslendinga ķ Icesave-mįlinu og er sjįlf margķtrekaš höll undir Evrópusambandiš?!

  • Sigmundur gerši ICESAVE-deiluna aš umręšuefni og sagši Ķslendinga hafa tekiš afdrįttarlaust žį afstöšu aš ekki ętti aš leggja skuldir gjaldžrota banka į heršar almennings. Ķslendingar hefšu ekki lįtiš ógnanir śr żmsum įttum slį sig śt af laginu. Žį sagši Sigmundur fólk vķša um Evrópu lķta į Ķsland sem fyrirmynd ķ barįttunni viš viš afleišingar efnahagsžrenginganna sem margar Evrópužjóšir takast nś į viš. (Mbl.is.)

Og oršrétt: „Ķslendingar, afkomendur žessara vķkinga, hafa löngum veriš sjįlfstęšir ķ hugsun og žolaš illa yfirvald, hvaš žį kśgun. Žaš sżndi sig vel ķ ICESAVE-deilunni žar sem žjóšin felldi samkomulag sem hśn taldi ósanngjarnt. Alžjóšlegur dómstóll stašfesti sķšan žessa nišurstöšu sem sżndi aš réttlętistilfinning žjóšarinnar var góšur vegvķsir.“

Žaš er sannarlega góš tilbreyting frį Austurvallarręšum fyrri stjórnvalda aš heyra žennan sanna tón viš styttu Jóns Siguršssonar į 17. jśnķ. Til hamingju meš daginn, Ķslendingar!
 
Jón Valur Jensson.

mbl.is Evrópusambandiš žarf aš sanna sig
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Athyglisvert bréf śr Icesave-barįttunni, gegn einhliša mįlflutningi ķ Rśv

Samstaša žjóšar gegn Icesave

mótmęlir umfjöllun RŚV um Icesave-III-samningana

                           

Til Sigmars Gušmundssonar žįttastjórnanda hjį RŚV.       

Vegna vištals sem žś tókst viš Lįrus Blöndal ķ Kastljósi 2. marz 2011 viljum viš félagar ķ Samstöšu žjóšar gegn Icesave koma į framfęri athugasemdum er varša Icesave-mįliš. Aš okkar mati hallar Lįrus gróflega réttu mįli og viljum viš rökstyšja žaš įlit meš nokkrum oršum. Jafnframt bendum viš į skyldur RŚV aš »gęta fyllstu óhlutdręgni« og »veita hlutlęga fréttažjónustu«.

Samstaša žjóšar gegn Icesave stóš fyrir undirskriftasöfnuninni į kjósum.is, žar sem yfir 40.000 manns gengu til lišs viš okkur. Markmiš Samstöšu žjóšar gegn Icesave er aš Icesave-kröfum Bretlands og Hollands verši hafnaš. 


 

  1.  Lįrus Blöndal hefur haldiš žvķ fram aš lögsaga Ķslands vęri varin meš Icesave-samningum-III. Ekkert gęti veriš fjęr sanni, žvķ aš ķ flestum samningunum 10 sem žjóšinni hafa veriš fęršir undir heitinu Icesave-III eru įkvęši sem afsala lögsögu landsins fullkomlega. Dęmigert įkvęši af žessu tagi er eftirfarandi:

  

Lögsaga og réttarframkvęmd. Žessi samningur og öll atriši, kröfur eša deilur sem rķsa kunna vegna hans eša ķ tengslum viš hann, hvort sem um er aš ręša samningsbundin atriši eša ósamningsbundin, skulu lśta lögum Bretlands og vera tślkuš samkvęmt lögum Bretlands.

  

  2.  Lįrus Blöndal gefur ķ skyn aš gjaldeyrishöftum verši višhaldiš um langa hrķš, vegna žess aš annars fari hagkerfiš śr skoršum. Af žessu leiši aš gjaldeyrisįhętta sé lķtil į Icesave-samningunum. Į žaš mį benda aš gjaldeyrishöft eru brot į EES-samningnum og žvķ geta Bretland og Holland kollvarpaš žeim meš litlum fyrirvara. Stašreyndin er sś aš eina brotiš sem Ķsland hefur framiš gegn EES-samningnum er gjaldeyrishöftin. Stór įhętta liggur ķ aš žessi höft viš  frjįlst fjįrmagnsflęši verši afnumin og žaš getur hęglega skeš ef Icesave-lögin verša samžykkt į žjóšaratkvęšinu 9. aprķl.

    

  3.  Ef Icesave-lögin verša samžykkt, munu tugir milljarša verša greiddir strax og er sś greišsla skilgreind sem įfallnir vextir. Ekki mun króna af žessum milljöršum verša endurgreidd śr žrotabśi Landsbankans. Raunar munu engir vextir verša endurgreiddir, né innifaldir ķ endurheimtum śr žrotabśi Landsbankans, verši Icesave-lögin samžykkt.

  

  4. Lįrus og ašrir starfsmenn rķkisins tala um góšar heimtur śr žrotabśi Landsbankans, en samt vildu Bretland og Holland ekki taka žį įhęttu aš bķša eftir uppgjöri žrotabśsins. Ef žaš er svo aš žrotabśiš mun eiga fyrir forgangskröfum, vęri žį ekki rįš aš bķša meš Icesave-samningana žangaš til žaš er komiš ķ ljós ?  Ef lögsögu Ķslands veršur afsalaš meš Icesave-lögunum, er verulegar lķkur aš forgangskröfum samkvęmt Neyšarlögunum verši hafnaš og žį skipta heimtur śr žrotabśinu engu mįli, žar veršur lķtiš til skiptanna.

    

  5. Ef Icesave-lögin verša samžykkt ķ žjóšaratkvęšinu 9. aprķl 2011, mį óttast aš Neyšarlögin verši afnumin af hinum hollenzka dómstóli sem mun dęma eftir lögum Bretlands en ekki Ķslands. Forgangsröš kröfuhafa viš gjaldžrot er mjög mismunandi eftir löndum. Afsal lögsögunnar meš samžykkt Icesave-samninganna  yršu stórkostleg mistök, sem ekki munu einungis afsala lögsögu Ķslands yfir Neyšarlögunum, heldur einnig Gjaldžrotalögunum įsamt Innistęšu-tryggingalögunum.

  

  6. Talsmenn rķkisstjórnarinnar hafa meš lošnu oršalagi talaš um įkvešnar lķkur fyrir hinu og žessu varšandi Icesave-samningana. Hins vegar er hęgt aš sżna fram į aš lķkur fyrir įkęru ESA fyrir EFTA-dómstólnum eru hverfandi. Žótt komi til įkęru eru óverulegar lķkur fyrir sakfellingu EFTA-dómstólsins. Žį er eftir aš fara meš mįliš fyrir hérašsdóm og Hęstarétt. Aš Hęstaréttur dęmi almenning į Ķslandi til sektargreišslu vegna gjaldžrots einkabanka er nįnast fjarstęšukennt. Žegar allur žessi ferill er skošašur saman, er hęgt aš fęra stęršfręšileg rök fyrir žvķ aš śtilokaš er aš sektardómur bķši Ķslendinga, žótt Icesave-lögunum verši hafnaš.

   

  7. Stór hluti af eignum žrotabśs Landsbankans er 310 milljarša króna skuldabréf sem NLB er greišandi aš. Tilurš žessa skuldabréfs er mörgum undrunarefni og aškoma rķkissjóšs aš śtgįfu žess hefur ekki veriš upplżst. Skuldabréfiš mun upphaflega hafa veriš aš nafnverši 280 milljaršar, en meš vöxtum og gengistryggingu er žaš komiš ķ 310 milljarša. Žetta skuldabréf er tryggt meš skuldabréfum Ķslendskra félaga og žaš getur žvķ ekki talist mjög traust. Ef  skuldabréfiš er meš beinni eša óbeinni bakįbyrgš rķkisins, er žaš ekki bara ótraustur pappķr heldur tifandi tķmasprengja fyrir rķkissjóš.

  

  8. Ķtrekaš hefur veriš tilkynnt um seinkun į śtgreišslum śr žrotabśi Landsbankans og nśna til 01. įgśst 2011. Mjög lķklegt er aš frekari seinkanir verši og uppgjör bankans gęti tekiš mörg įr ķ višbót. Samkvęmt Icesave-lögunum verša allan žann tķma reiknašir vextir sem nema tugum ef ekki hundrušum milljóna. Žessir vextir verša einungis greiddir ef Icesave-lögin verša samžykkt. Hins vegar ef Icesave-lögin verša felld og hiš ómögulega skešur aš Hęstiréttur dęmi almenning til aš greiša kröfur Bretlands og Hollands, žį verša vextir ekki greiddir langt aftur ķ tķmann og lķklega engir vextir.

  

  9. Fram kom hjį Lįrusi aš Landsbankinn hefur ekki hafnaš kröfum vegna heildsöluinnlįna. Žetta geršu hins vegar žrotabś Glitnis og Kaupžings. Nś er rekiš kröfumįl fyrir Hérašsdómi Reykjavķkur, žar sem reynt er aš hnekkja Neyšarlögunum og fį heildsöluinnlįnin višurkennd sem forgangskröfur. Žetta mun örugglega ekki takast į mešan lögsaga Ķslands gildir. Hins vegar um leiš og lögsögunni er afsalaš meš samžykkt Icesave-laganna, munu Neyšarlögin ekki halda. Raunar munu kröfuhafarnir strax drķfa sig til Haag og reka mįl sitt undir lögsögu Bretlands.

  

10. Rangfęrslur eru hafšar uppi um įminningarbréf ESA frį 26. maķ 2010. Žęr įminningar voru aš langmestu leyti dregnar til baka ķ śrskurši ESA frį 15. desember 2010. Žar voru Neyšarlögin til mešferšar og śrskuršaš um tvö atriši: a) Forgang innistęšueigenda og b) Framkvęmd FME į yfirfęrslum śr gömlu bönkunum yfir ķ žį nżju. ESA śrskuršaši aš engin samningar, lög eša tilskipanir hefšu veriš brotin. Enginn įgreiningur er žvķ um aš neyšarlögin munu halda, en samt er hótunum haldiš įfram um mismunun innistęšu-eigenda, innan lands og utan. Allt er žetta mįl ķ uppnįmi ef lögsögunni veršur afsalaš meš Icesave-lögunum.

    

11. Neyšarlögin fjöllušu um tvö atriši, a) Stofnun nżrra banka og b) Forgang krafna frį innistęšu-eigendum ķ žrotabś banka . Af hótunum ESA stendur bara eftir hugsanleg mismunum innlendra og erlendra innistęšu-eigenda. Gegn žessum hótunum er hęgt aš tefla sterkum rökum og mį nefna eftirfarandi:

  
  • Neyšarlögin fjöllušu ekki um mismunun innistęšu-eigenda og žvķ er langsótt aš halda žvķ fram aš žau hafi mismunaš. Neyšarlögin sem slķk bera ekki įbyrgš į hugsanlegri mismunun. Framkvęmd laganna gęti hafa valdiš mismunun, sem vęri žį fólgin ķ aš innistęšu-eigendur erlendis hafi ekki fengiš greiddar sķnar innistęšur.

  
  • Allir innistęšu-eigendur erlendis hafa fengiš greitt og žeir eiga engar kröfur lengur į TIF. Greišslurnar voru geršar aš frumkvęši stjórnvalda ķ Bretlandi og Hollandi. Rķkisstjórnir žessara rķkja hrifsušu til sķn lögsögu Ķslands og sköpušu sér meš žvķ skżra skašabótaįbyrgš. Ekki er žvķ hęgt aš įkęra Ķsland fyrir brot į tilskipun Evrópusambandsins um lįgmarkstryggingu. Hugsanlega eru einhverjar lögvaršar kröfur į hendur TIF, en alls ekki į hendur almenningi į Ķslandi.

 

·       Ólögleg inngrip rķkisstjórna Bretlands og Hollands ķ atburšarįsina uršu žess valdandi aš ķslenzk stjórnvöld įttu ekki möguleika aš beita erlendis sömu śrręšum og beitt var hér heima. Rķkisstjórnir Bretlands og Hollands įttu kost į aš fylgja lagalegu fordęmi Ķslands, en kusu į eigin įbyrgš aš fara ašra og ólöglega leiš. Hafi mismunun įtt sér staš var hśn į įbyrgš Bretlands og Hollands.

  

·       Landsbankinn var meš fullar innistęšu-tryggingar ķ Bretlandi og Hollandi, auk lįgmarkstryggingar ESB hér heima. Įbyrgš tryggingasjóšanna FSCS og DNB er žvķ sameiginleg meš TIF. Trygginga-išgjöld eru greidd af fjįrmįlafyrirtękjum rķkjanna žriggja. Ef einhver kostnašur vegna Icesave er óuppgeršur, žį er žaš mįl bankanna ķ žessum löndum. Ekki reyndist naušsynlegt aš hękka išgjöld bankanna til FSCS og DNB vegna Icesave, žannig aš ólķklegt er aš bankar ķ Bretlandi og Hollandi muni stefna žrotabśum föllnu bankanna į Ķslandi.

  

12. Lįrus hefur haldiš žvķ fram aš kostnaši af Icesave-mįlinu hafi veriš skipt į milli ašila. Žetta er rangt, žvķ aš fyrir liggur, aš meš Icesave-samningunum fį Bretar og Hollendingar allan sinn kostnaš greiddan og taka enga įhęttu af gengis-falli krónunnar, slökum innheimtum śr žrotabśi Landsbankans, seinum greišslum śr žrotabśinu, minnkandi žjóšartekjum Ķslands og öšrum óvisužįttum. Jafnframt er vitaš aš nżlenduveldin voru tilbśin aš semja um nśll vexti og žaš var bara kjįnaskapur ķslenzku samninganefndarinnar sem kom ķ veg fyrir aš sś stašreynd kęmi upp į yfirboršiš.

  

13. Į žaš mį benda aš Landsbankinn var meš fullar innistęšu-tryggingar ķ Bretlandi og Hollandi. Žar voru žvķ fyrir hendi tryggingar sem voru hęrri en lįgmarkstrygging ESB. Minna mį į aš tilskipanir ESB tala um innistęšu-trygginga-kerfi ķ fleirtölu og ekkert bannar bönkum aš vera meš margfaldar tryggingar. Žess skal getiš, aš Landsbankinn fekk starfsleyfi ķ Bretlandi ķ desember 2001 og hann fekk višbótartryggingu hjį FSCS fyrir Icesave ķ jślķ 2006 (FSA No. 207250). Ašild Landsbankans aš tryggingasjóšnum FSCS var til dęmis stašfest meš yfirlżsingu FSA frį 8. marz 2010:

  

Landsbanki Ķslands var meš rekstrarheimild ķ Bretlandi frį desember 2001, sem FSA (Fjįrmįleftirlit Bretlands) veitti. Bankinn hafši starfsstöš ķ London og sem rekstrarašila ķ Bretlandi bar honum skylda aš taka aukatryggingu hjį FSCS (Tryggingasjóšur Bretlands) ķ samręmi viš kröfur sjóšsins. Žess vegna gįtu višskiptavinir bankans ķ Bretlandi veriš vissir um hvaša innistęšu-tryggingar žeir nutu. Viš getum stašfest aš FSCS greišir innistęšu-eigendum fullar bętur, óhįš žeim išgjöldum sem greidd hafa veriš vegna žeirra.

  

14. Žeir sem vilja hafna dómstólaleišinni ęttu aš ķhuga aš dómstólaleišin er löngu hafin. Haustiš 2008 (13. október) dęmdi til dęmis Hérašsdómur Amsterdam (Rechtbank Amsterdam, einn af 19 hérašsréttum Hollands) eftir hollenzkum lögum aš kyrrsetning eigna Landsbankans vęri heimil. Kyrrsetningin gilti ķ 18 mįnuši, en žegar gerš var frekari krafa um kyrrsetningu śrskuršaši dómstóllinn (8. marz 2010) aš hann hefši ekki lögsögu ķ mįlinu og hafnaši beišninni. Einnig mį nefna įkęrur fyrir Hérašsdómi Reykjavķkur žar sem reynt er aš hnekkja Neyšarlögunum og fį heildsöluinnlįn višurkennd sem forgangskröfur. Śrskuršur ESA frį 15. desember 2010 er einnig hluti af dómstólaleišinni. Lögsaga Ķslands gildir, svo framarlega sem henni veršur ekki afsalaš meš Icesave-lögunum.

  

15. Sóma sķns vegna verša Ķslendingar aš krefjast dómsśrskuršar, vegna žeirrar efnahagsstyjaldar sem Bretland og Holland hafa hįš gegn okkur. Eftir beitingu hryšjuverkalaganna gegn ķslenzkum hagsmunum og misbeitingu ašstöšu sinnar hjį AGS og fjįrmįlstofnunum ķ Evrópu getur žjóšin ekki gengiš til ešlilegra samninga viš kśgara sķna. Ķslendingar verša aš fį rétt sinn stašfestan af dómstólum, žótt einhver lķtilvęg įhętta sé meš žvķ tekin. Žjóšarheišur liggur viš aš beygja sig ekki fyrir ólöglegu ofbeldi. Alžjóšasamfélagiš krefst žess aš lög og réttur gildi ķ samskiptum žjóša og kśganir eins og nżlenduveldin hafa beitt gegn Ķslandi verši fordęmdar.

  

16. Lįrus Blöndal viršist ekki skilja muninn į greišslum til Breta og Hollendinga, sem munu hverfa śt śr hagkerfinu og greišast meš gjaldeyri og sem byggja į forsendulausum kröfum, og hins vegar fjįrfestingum rķkisins ķ innlendum fjįrmįlafyrirtękjum eins og Sjóvį og Sparisjóši Keflavķkur. Innlendu fjįrfestingarnar eru ķ versta falli tilfęrsla į milli dįlka ķ bókhaldi rķkisins, en ķ bezta falli aršsöm fjįrfesting. Er ekki įbyrgšarhluti aš mašur sem ekki skilur žetta skuli vera rįšinn til aš veita almenningi upplżsingar um Icesave, stęrstu įkvöršun sem tekin hefur veriš ķ Ķslandssögunni ?

  

17. Draga veršur ķ efa trśveršugleika stjórnvalda og žį fulltrśa žeirra Lįrusar Blöndal. Ekki er eins og Icesave-III sé fyrsta tilraun žessa fólks til aš lįta almenning į Ķslandi greiša forsendulausar kröfur Bretlands og Hollands. Landsmenn hafa horft uppį rķkisstjórnina reyna aš fį samžykki fyrir Icesave-I og Icesave-II, meš žvingunum, blekkingum og hreinum lygum. Hvers vegna ęttu landsmenn aš trśa einu orši žessa fólks, sem kosiš var į Alžingi įšur en Icesave-deilan kom til umręšu og sem skošanakannanir sżna aš nżtur mjög takmarkašs trausts hjį almenningi ? Ekki er sęmandi aš bjóša uppį annaš en hlutlausan kynningarašila. Icesave-mįliš er ķ fullkomnum ógöngum og kynning mįlsins fram aš žessu lyktar ekki af neinu öšru en myrkraverkum.

  

18. Viš kynningu Icesave-mįlsins er beitt aumkunarveršum įróšursbrellum eins og žeirri fullyršingu aš Landsvirkjun njóti ekki lįnstrausts erlendis vegna Icesave-deilunnar. Landsvirkjun malar gull, žvķ aš įrlegur hagnašur žessa fyrirtękis veršur minnst 20 milljaršar ķ fyrirsjįnlega framtķš. Ef slķkt fyrirtęki nżtur ekki lįnstrausts ķ heimi hękkandi orkuveršs, žį merkir žaš aš ašrar žjóšir hafa tekiš upp žann hįtt ķslenzkra stjórnvalda aš draga allt fjįrmagn inn ķ sešlabanka landanna. Žaš merkir aušvitaš fullkomna stöšnun efnahagslķfs heimsins, eins og rķkisstjórn Ķslands hefur tekist aš gera hér į landi. Gjarnan er hótaš aš Evrópski fjįrfestingabankinn, sem er pólitķsk stofnun, vilji ekki lįna Landsvirkjun. Samt fekk Landsvirkjun lįnaša 10 milljarša króna (70 milljónir evra) hjį bankanum 21. september 2010. Žessar hótanir eru oršnar hlęgilegar.

  

19. Lįrus Blöndal er aš reyna aš koma žvķ inn hjį landsmönnum aš hann sé ašal-samningamašur Ķslands. Hvers vegna stóš hann žį ekki fast į lögsögu landsins og varši žannig sjįlfstęši žess ? Beitt er blekkingum um įhrif žess aš fęra Icesave-dómstólinn frį London til Haag. Hvers vegna var ekki vikiš einu orši aš beitingu Breta į hryšjuverkalögunum gegn Ķslendingum? Hvers vegna var bara hlustaš į hótanir nżlenduveldanna, en beiting hryšjuverkalaganna ekki kęrš hiš snarasta til ESA (Eftirlitsstofnunar EFTA)? Viš eigum miklu hęrri kröfur į hendur Bretum en nokkru sinni hafa veriš nefndar ķ Icesave-mįlinu. Trśveršugleiki Lįrusar Blöndal er enginn.

 

  

Viršingarfyllst.

[7. aprķl 2011] 

  

  

Samstaša žjóšar gegn Icesave.

  

  

Loftur Altice Žorsteinsson....... hlutverk@simnet.is

 

Helga Žóršardóttir....... helgath@hive.is

 

Jón Valur Jensson....... jvjensson@gmail.com

 

Gśstaf Adolf Skślason....... gustaf@99design.net

 

Borghildur Maack....... bjon@islandia.is

 

Baldur Įgśstsson....... baldur@landsmenn.is

 

Sigurbjörn Svavarsson....... s.svavarsson@gmail.com

 

PS.

Ķ Samstöšu žjóšar gegn Icesave voru, žegar mest var, yfir 30 manns.

Žessir tóku hins vegar aš sér aš annast žetta bréf.

Ritaš mun žaš aš mestu af Lofti Altice Žorsteinssyni. 


Angurgapinn Steingrķmur J. Sigfśsson saknar Svavarssamningsins!

Hann hefši svo gjarnan viljaš sjį hann verša aš veruleika! Žį gętum viš nś 1) enn veriš aš rķfast śt af žvķ mįli, 2) stašiš ķ margra įratuga nķšžungum ofurgreišslum eins og Fiji-eyžjóšin, 3) veriš įn žess heilnęma, hjartastyrkjandi dóms fyrir marga, sem EFTA-dómstóllinn kvaš upp, ž.e. aš rķkissjóšur Ķslands bęri hér enga skuld (og ętti alls ekkert aš borga ķ mįlskostnaš) og ķslenzka žjóšin vęri gersamlega saklaus ķ mįlinu.

En nei, žetta er alveg kolómögulegt aš mati fyrrverandi "hęstvirts" Steingrķms Još. Hann 

  • "ręddi störf sķn sķšastlišin fjögur įr ķ śtvarpsvištali ķ gęr og žó aš fįtt hafi komiš į óvart var forvitnilegt aš heyra hve langt hann gengur ķ aš verja gjöršir sķnar. [...] hann er enn žeirrar skošunar aš farsęlt hefši veriš aš samžykkja fyrsta Icesave-samninginn, Svavars-samninginn svonefnda.
  • Nś vill svo til aš ekki gęti legiš skżrar fyrir hvķlķk mistök sį samningur var og hvķlķk gęfa žaš var aš landsmenn hindrušu aš žau mistök yršu aš veruleika.
  • Hvernig mį žaš vera aš Steingrķmur sé enn aš reyna aš réttlęta žann óskapnaš? Og hvaš segir žaš um trśveršugleikann žegar kemur aš réttlętingum hans į öšrum verkum sķšustu rķkisstjórnar?"

Žannig var ritaš ķ Staksteinum Morgunblašsins ķ gęr og rįšherrann meš afhroš śr sķšustu kosningum į bakinu og tvęr dęmandi žjóšaratkvęšagreišslur réttilega gagnrżndur, ef ekki spottašur.

Samkvęmt Buchheit-samningnum, margfalt léttari en Svavars-samningnum illręmda, vęrum viš frį aprķlbyrjun žessa įrs bśin aš borga Bretum og Hollendingum 65 milljarša króna ķ vaxtakostnaš einan saman, og allt žaš fé vęri ķ 1. lagi ķ pundum og evrum, sem viš eigum ekki til, og ķ 2. lagi óendurkręft. Svo mętir žessi uppmįlaši angurgapi ķ žįttinn hans Sigurjóns M. Egilssonar til aš réttlęta einhver sķn verstu afglöp um dagana!

Hann hefši nś kannski įtt žangaš erindi, ef hann hefši haft vit į žvķ aš išrast gerša sinna.

Jón Valur Jensson. 


Žjóšin upplifši Samfylkinguna sem mįlsvara višsemjandans ķ Icesave-mįlinu

Žetta višurkenndi Įrni Pįll Įrnason nįnast į flokksstjórnarfundi Samfylkingar ķ morgun.  Ķ Icesave-mįlinu

  • hafi Samfylkingin talaš fyrir žvķ sem Įrni kallar praktķska lausn samningaleišar. „Viš vorum kannski ķ huga fólks mįlsvarar višsemjandans, frekar en aš viš vęrum mįlsvarar fólksins gegn višsemjandanum, sem viš aušvitaš vorum,“ segir Įrni. (Mbl.is.)

Hér mį spyrja formann žessa flokks, sem beiš algert afhroš ķ kosningunum:

  1. Skildi žingflokkur Samfylkingar sig sem "mįlsvara fólksins" gegn įsęknum rķkisstjórnum Bretlands og Hollands, žegar Jóhanna og Steingrķmur J. ętlušust til žess, aš óbreyttir žingmenn žeirra greiddu Svavarssamningnum ólesnum atkvęši sitt?
  2. Var Samfylkingin "mįlsvari fólksins" meš žvķ aš amast viš og skella skollaeyrum viš meintu "mįlžófi" margra stjórnarandstöšužingmanna (t.d. Vigdķsar Hauksdóttur, Birgis Įrmannssonar, Gunnars Braga Sveinssonar, Höskuldar Žórhallssonar, Péturs Blöndal, Unnar Brįr Konrįšsdóttur, Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar, Siguršar Inga Jóhannssonar) žegar žessir žingmenn böršust meš ófįum sterkum og órękum rökum gegn Svavarssamningnum og sķšar Buchheit-samningnum og tjįšu žar žį śtbreiddu andstöšu almennings, sem žrįtt fyrir įróšursherferš stjórnvalda, fjölmišla flestra og hagsmunasamtaka vinnuveitenda og brigšulla verkalżšsrekenda stašfestist ķ bįšum žjóšaratkvęšagreišslunum?
  3. Leit žjóšin svo į, aš Samfylkingin vęri "mįlsvari fólksins", žegar flokkurinn lét loforš sitt um skjaldborg fyrir heimilin lönd og leiš til žess aš geta umfram allt sinnt žessu ofurįhugamįli sķnu sem forgangsmįli į Alžingi mįnušum saman: aš keyra Icesave-naušungarsamningana ķ gegn?
  4. Var  Samfylkingin "mįlsvari fólksins", žegar valdamenn flokksins hvöttu žjóšina til aš kjósa meš Icesave-samningnum illręmda, sem var jafnvel margfalt haršsvķrašri gagnvart žjóšinni en Buchheit-samningurinn, sem žó reyndist ÓLÖGMĘTUR OG ÓSANNGJARNT samkvęmt śrskurši EFTA-dómstólsins snemma į žessu įri (en hefši žegar kostaš okkur um 65 milljarša króna ķ óafturkręfa vexti ķ erlendum gjaldeyri til 1. aprķl sl. (sķšan meira ķ višbót), ef aš žeim samningi hefši veriš gengiš)?
  5. Hefur Samfylkinginn enn dregiš nęga lęrdóma af žeirri HÖFNUN og RASSSKELLINGU sem hśn fekk hjį žjóšinni tvķvegis meš miklum meirihluta ķ tveimur žjóšaratkvęšagreišslum og – ekki hvaš sķzt vegna framkomu hennar ķ žessu mįli – ķ žingkosningunum 27. aprķl sl.?
  6. Var žaš "praktķsk lausn" fyrir žjóšina žegar Samfylkingin samžykkti ólögvaršar, ólögmętar og stjórnarskrįrandstęšar ofurkröfur hótandi aflóga nżlenduvelda?
  7. Hefši žaš veriš "praktķsk lausn" fyrir almenning aš vera leiddur ķ skuldaįnauš nefndra rķkja og žaš meš žeim hętti, sem lķkt hefur veriš viš langtķma-žręlkunarįnauš Fiji-bśa vegna višlķka tilbśnings-skuldamįla gagnvart Bretum žar?
  8. Var Samfylkingin fullsęmd af žvķ, aš formašur hennar, Jóhanna, reyndi ķ sérstakri Bessastašaferš aš tala forseta Ķslands ofan af žvķ aš beita neitunarvaldi gegn Icesave-samningum og forysta flokksins (og VG) aš tala sķšan į nišrandi hįtt um afstöšu hans ķ mįlinu? Var žaš Samfylkingunni til sóma aš fara ķ hefndarleišangur gegn žeim žjóšholla forseta ķ fjölmišlum og ķ kosningabarįttu gegn honum viš sķšustu fosetakosningar?
  9. Hefur Samfylkingin tekiš įkvöršun um aš draga sķna įbyrgustu ašila ķ žessu mįli til įbyrgšar, eša veršur žeim įfram hossaš ķ įhrifastöšum ķ flokknum?

Jón Valur Jensson.


mbl.is Įttušum okkur ekki į skuldavanda
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband